Tvarumo prievolė palies visus: vieni ruošiasi iš anksto, kiti laukia baudų
Pagal naują Europos Sąjungos šalyse įsigaliojusią tvarką, per trejus metus tvarumo ataskaitas, parodančias įmonės santykį su aplinkosauga bei socialiniais veiksniais, turės pradėti teikti visos didžiosios arba biržinės bendrovės. Ekspertai teigia, kad iš tikrųjų nauja tvarka palies ir smulkųjį bei vidutinį verslą, o Vokietija jau ėmėsi iniciatyvos pakeisti vidutinės įmonės apibrėžimą.
Pagal 2022 m. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (ĮITTD), jau nuo kitų metų keičiasi tvarumo ataskaitų teikimo tvarka, taip pat plečiamas ratas bendrovių, kurios privalės šias ataskaitas teikti.
2025-aisiais už 2024 m. tvarumo ataskaitas turės pateikti įmonės, kurios ir dabar tai daro pagal 2014 m. Nefi nansinėsinformacijos atskleidimo direktyvą (NIAD), tik turės tai daryti pagal naują Europos tvarumo atskaitomybės standartą(ETAS) (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS).
O nuo 2026-ųjų tvarumo ataskaitas už 2025 m. turės pateikti visos ES didelės įmonės, nuo 2027-ųjų (už 2026 m.) ir visos biržoje listinguojamos mažos ir vidutinės bendrovės (išskyrus labai mažas įmones), mažos ir nesudėtingos kredito įstaigosbei priklausomos draudimo kompanijos.
Paskutinis etapas numatytas 2029 m., kai pagal ĮITTD tvarumo ataskaitas dėl 2028 finansinių metų privalės pateikti ir trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur.Pagal direktyvos nuostatas Lietuva pasirengti ir priderinti savo įstatymų bazę prie direktyvos nuostatų turi iki 2024 m.liepos 6 d.
Kas keičiasi
Kaip pasakoja Ronaldas Kubilius, „PwC“ Lietuvoje direktorius, iš esmės tvarumo ataskaita yra informacijos rinkinys apie įmonės tvarumo aspektus, kurie yra aktualūs įmonės suinteresuotosioms šalims – klientams, tiekėjams finansuotojams, darbuotojams, visuomenei ir kt.
Šiandien yra gana daug tvarumo ataskaitų formų, tad, remiantis direktyva, jos ES erdvėje bus suvienodintos ir leis palyginti skirtingų įmonių tvarumo ataskaitas bei sumažins galimybes bendrovėms nutylėti dalį informacijos arba girtis nepagrįstais pasiekimais tvarumo srityje.
Nino Inasaridze, VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė, atkreipia dėmesį, kad tvarumo ataskaitose bus
reikalaujama pateikti informaciją apie aplinkosaugos teises, socialines teises, žmogaus teises ir valdymo veiksnius.
„Anksčiau būdavo klaidingas mąstymas, kad tvarumas yra tik aplinkosauga. Bet yra trys ramsčiai – socialinis,
aplinkosauginis ir valdymas“, – sako N. Inasaridze.
Taip pat pagal naująją tvarką reikės pateikti detalesnę informaciją apie aplinkosaugą. Pavyzdžiui, anksčiau pakakdavo įvardinti, kad iki 2030 m. įmonė ketina sumažinti savo CO2 pėdsaką 20%, o dabar reikės informuoti ir kokių konkrečių bus imamasi.
„Iki šiol tvarumo ataskaitos galėjo būti šiek tiek reklaminės – pateiki kuriuos nori skaičius, ką nori nutyli. Įmonių tarpusavyje palyginti neįmanoma. Dabar visiems bus vienoda elektroninė forma, kurią reikės užpildyti. Tai leis ne tik lyginti įmones tarpusavyje, bet ir rinkti informaciją įvairiais pjūviais pagal šalis, tam tikrus rodiklius ir pan.“, – pasakoja N. Inasaridze.
Dar viena naujovė – pateikiami duomenys bus privalomai audituojami. Kokia bus audito tvarka, dar turės nustatyti Finansų ministerija.
Kaip VŽ informavo Finansų ministerija, šiuo metu baigiami rengti ir derinti įstatymų projektai, perkeliantys Tvarumo direktyvos 2022/2464 nuostatas į nacionalinę teisę. 8 įstatymų keitimus numatantis paketas bus teikiamas derinti 36 institucijoms, tarp jų – Lietuvos atsakingo verslo asociacijai, verslininkus vienijančioms asociacijoms, Lietuvos laisvosios rinkos institutui, Žaliųjų finansų institutui. Gavus suinteresuotų institucijų siūlymų, juos išnagrinėjus ir pakoregavus projektą, paketas šių metų pabaigoje bus teikiamas Vyriausybei.
Palies ir smulkiuosius
Pirmosios ETAS ataskaitas turės pateikti tos bendrovės, kurios ir šiuo metu turi tokį įpareigojimą, tad joms pokytis bus ne itin jaučiamas – tiesiog pasikeis forma, reikės teikti šiek tiek daugiau duomenų.
Kaip nurodo „PwC“, antroji banga 2026 m. palies visas dideles įmones, kurios atitiks 2 iš 3 numatytų didelės įmonės kriterijų: turto vertė viršija 20 mln. Eur, apyvarta viršija 40 mln. Eur, turi daugiau kaip 250 darbuotojų.
Specialistų skaičiavimu, Lietuvoje tokių bendrovių yra kiek daugiau kaip 400.
„Vėlesniuose etapuose esančios įmonės turėtų pradėti ruoštis jau dabar. Tikrai rekomenduojame nedelsti, ypač jei įmonė šiuo metu nerenka tvarumo duomenų ir nerengia tvarumo ataskaitos. Parengiamieji darbai, procesų sudėliojimas,duomenų rinkimas paprastai užtrunka keletą mėnesių, o jei bendrovė nori dar ir pasitikrinti, kaip jai sekasi siekti tvarumo tikslų bei spėti pakoreguoti procesus, tam gali prireikti ir keliolikos mėnesių“, – sako R. Kubilius.
N. Inasaridze atkreipia dėmesį, kad realiai ĮITTD apims gerokai daugiau įmonių, tarp kurių bus ir daug vidutinių bei smulkių bendrovių.
„Didžiosios įmonės jau dabar savo tiekimo grandinės dalyviams kelia tvarumo reikalavimus arba prašo pateikti tam tikrą informaciją, kuri yra būtina jų tvarumo ataskaitoms parengti, todėl ir mažesnės įmonės, kurių artimiausiu metu nepalies ĮITTD direktyvos reikalavimai, jau susiduria ar susidurs su tam tikrais tvarumo reikalavimais“, – atskleidžia N. Inasaridze.
Pasak ekspertės, jau šiandien visos bendrovės turėtų pasidomėti, ar partneriams reikės duomenų apie jų tvarumą,socialinės atsakomybės veiksnius, kitą veiklą.
Visgi ji ragina dėl papildomos biurokratinės naštos nekaltinti vien naujos direktyvos. Pavyzdžiui, bankai jau kurį laiką reikalauja vis daugiau duomenų apie tvarumą iš įmonių, kurioms teikia kreditus, ir ši tendencija stiprės.
„Viena vertus, bankams svarbu, kaip klimato poveikis paveiks verslą, kurį jie finansuoja, gal šylant klimatui po 10 metų to verslo neliks. Kita vertus, bankus spaudžia Europos centrinis bankas, kuris iš ES veikiančių bankų reikalauja, kad jų krepšeliuose būtų kuo daugiau žaliųjų įmonių. Tad ateis laikas, kai tokias ataskaitas reikės pateikti praktiškai visiems“, –pasakoja Aplinkos apsaugos instituto vadovė.
Įmonių tvarumas tampa vis aktualesnis ir prisistatant viešai. Pavyzdžiui, rekvizitai.lt atsirado atskira tvarumo grafa, kur atsakiusių į klausimus įmonės gali įsivertinti savo esamą tvarumo lygį.
Dideles įmones vers vidutinėmis
Kaip pranešė „Financial Times“, Vokietija jau ėmėsi žingsnių, kad apsaugotų kuo daugiau šalies bendrovių nuo su tvarumo ataskaitos susijusios biurokratinės naštos. Berlynas siekia pakeisti ES vidutinių įmonių apibrėžimą, kad tokiomis būtų laikomos tokios, kurios turi ne iki 250, bet iki 500 darbuotojų.
Skaičiuojama, kad šitaip pakoregavus vidutinės įmonės apibrėžimą privalomų tvarumo ataskaitų pildymo Vokietijoje Išvengtų 7.500–8.000 bendrovių. Tai padėtų sutaupyti daug laiko ir lėšų, kurias reikės skirti tvarumui administruoti ir ataskaitoms pildyti.
N. Inasaridze skaičiuoja, kad Lietuvoje didelei įmonei, priklausomai nuo apimties ir pasirengimo, tokia ataskaita gali kainuoti nuo 10.000 Eur.
Kaip nurodo „Financial Times“, verslo tyrimų organizacijos „Conference Board“ apklaustų bendrovių skaičiavimu,tiesioginės su tvarumo ataskaitų pildymu susijusios išlaidos sieks net iki 500.000 Eur.
Tačiau Vokietijos iniciatyva turi ir priešininkų, mat baiminamasi, kad tai sukliudytų įgyvendinti ES Žaliojo kurso planą, kurio tikslas, kad iki 2050 m. ES neutralizuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikį klimatui.
„Suprantu, kad reikia didinti (finansinę – VŽ) ribą, atsižvelgiant į infliaciją, bet kodėl reikėtų keisti darbuotojų ribą ir dar tiek daug?“ – sako Aleksandra Palinska, Europos tvarių investicijų forumo „Eurosif“ vykdomoji direktorė. – Toks pakeitimas turėtų įtakos daugeliui ES taisyklių, tad taip drastiškai keisti ribą, neįvertinus visų pasekmių, būtų neprotinga.“
Sekti Vokietijos pavyzdžiu nėra reikalo
Paklausti apie Vokietijos iniciatyvą keisti vidutinės įmonės ribas, kai kurie VŽ kalbinti ekspertai sako, kad pritartų vidutinės įmonės sampratos pokyčiams.
VŽ primena, kad vidutinė įmonė turi mažiau kaip 250 darbuotojų ir jos finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių:metinės pajamos neviršija 50 mln. Eur, o turo balansinė vertė neviršija 43 mln. Eur.
Klaipėdos ir Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų (PPAR) vadovai, tvarumo ataskaitas laikantys teigiamu poslinkiu,pritartų ir vidutinės įmonės apibrėžimo pakeitimui.
„Tokiai iniciatyvai pritartume, tai ypač palengvintų visų privalomų reikalavimų dalį Lietuvos verslui. Tačiau tikėtis esminių pokyčių artimiausioje perspektyvoje vargu ar verta: ES biurokratinės girnos sukasi itin lėtai“, – sako Viktoras Krolis,Klaipėdos PPAR generalinis direktorius.
Alfredas Jonuška, Šiaulių PPAR generalinis direktorius, mano, kad apskritai reiktų spręsti, kaip sumažinti su tvarumo ataskaitos susijusią biurokratinę naštą, nes dalį duomenų įmonės ir taip pateikia įvairioms institucijoms, tad gal būtų galima procesus automatizuoti ir bent dalį tvarumo ataskaitų pildymo duomenų generuoti iš valstybės turimų duomenų sistemų.
Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, kategoriškai prieštarautų Vokietijos pavyzdžiui keistividutinės įmonės apibrėžimą. Tai pakenktų ir taip sudėtingoje situacijoje esančioms smulkioms ir labai smulkioms įmonėms.
„Smulkios įmonės ir taip yra finansavimo paraštėse, bankai joms paskolų neteikia, vienintelis papildomo finansavimo šaltinis – smulkiam ir vidutiniam verslui skirti finansavimo projektai. Jei vidutinių įmonių gretas papildytų keli šimtai įmonių, kurios dabar laikomos didelėmis, smulkus verslas ir šiuose projektuose būtų nustumtas į šoną, o įmonės bus pasmerktos likti smulkiomis“, – apie tai, kaip tokia iniciatyva suveiktų Lietuvoje, svarsto D. Matukienė.
Keisti vidutinių įmonių apibrėžimą įtraukiant į šią kategoriją dalį didžiųjų verslų reikalo nematytų ir Lukas Savickas, Seimo Ekonomikos komiteto narys.
„Nemanau, kad toks sprendimas būtų tikslingas. Lietuvoje bendrovių, turinčių nuo 250 iki 500 darbuotojų, yra tik 398.Tokių iniciatyvų nepalaikyčiau iš esmės, nes anksčiau ar vėliau turėsime žengti tą žingsnį. O realių pokyčių sulaukti galime tik patys žinodami savo daromą poveikį aplinkai bei analizuodami pateiktus duomenis. Bandymai pakeisti direktyvą ir išvaduoti tam tikrus rinkos žaidėjus nuo visuotinai taikomų įpareigojimų iš esmės kenkia viso bloko sutelktumui laikytis Paryžiaus susitarimo iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu“, – sako L. Savickas.
Trūksta informacijos
Pasak verslo atstovų, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta informacijos apie naująsias tvarumo ataskaitas ir jų teikimotvarką.
„Informacijos iš centrinės valdžios praktiškai nėra, apie direktyvos privalomą taikymą žino didelės įmonės, iš kurių didžiausia yra gamintojų, eksportuotojų, užsienio investuotojų dalis. Ilgai tektų ieškoti ir direktyvos vertimo į lietuvių kalbą. Informacija apie direktyvos taikymą dažniausiai epizodiška. Vakarų Lietuvoje yra įmonių ar įmonių grupių, kuriose jau įsteigti atskiri tvarumo politikos skyriai arba dirba šios srities klausimams spręsti paskirti darbuotojai. Bet mažos ir vidutinės bendrovės pokyčius įsivaizduoja kaip galimus ir nebūtinus“, – sako V. Krolis, Klaipėdos PPAR generalinis direktorius.
Su informacijos trūkumu, ypač regionuose, susiduria ir N. Inasaridze, kurios vadovaujamas Aplinkos apsaugos institutas pats ėmėsi iniciatyvos informuoti įmones, kurioms reikės teikti tvarumo ataskaitas, apie pokyčius. Pasak jos, dažnai regiono įmonei artėjantis reikalavimas deklaruoti tvarumą – visiška naujiena.
N. Inasaridze mano, kad aktyvesni veiksmai gal prasidės, kai prie ĮITTD bus pradėti taikyti Lietuvos įstatymai, ypač kai bus numatytos baudos už nepateiktas ataskaitas.
„Lietuvoje yra trys įmonių tipai. Lyderiai, kurie viską žino ir atsakingai ruošiasi, strategai, kurie laukia ir stebi, ką daro lyderiai, pasimokys iš jų klaidų ir darys patys, ir laukiantieji baudų. Pastarieji veiksmų imsis tik tada, kai žinos baudų dydį irnuspręs, kas labiau apsimoka – pildyti ataskaitas ar mokėti baudas“, – sako N. Inasaridze.
Pagal 2022 m. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (ĮITTD), jau nuo kitų metų keičiasi tvarumo ataskaitų teikimo tvarka, taip pat plečiamas ratas bendrovių, kurios privalės šias ataskaitas teikti.
2025-aisiais už 2024 m. tvarumo ataskaitas turės pateikti įmonės, kurios ir dabar tai daro pagal 2014 m. Nefi nansinėsinformacijos atskleidimo direktyvą (NIAD), tik turės tai daryti pagal naują Europos tvarumo atskaitomybės standartą(ETAS) (angl.
European Sustainability Reporting Standards, ESRS).
O nuo 2026-ųjų tvarumo ataskaitas už 2025 m. turės pateikti visos ES didelės įmonės, nuo 2027-ųjų (už 2026 m.) ir visos biržoje listinguojamos mažos ir vidutinės bendrovės (išskyrus labai mažas įmones), mažos ir nesudėtingos kredito įstaigosbei priklausomos draudimo kompanijos.
Paskutinis etapas numatytas 2029 m., kai pagal ĮITTD tvarumo ataskaitas dėl 2028 finansinių metų privalės pateikti ir trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur.
Pagal direktyvos nuostatas Lietuva pasirengti ir priderinti savo įstatymų bazę prie direktyvos nuostatų turi iki 2024 m.liepos 6 d.
Kas keičiasi
Kaip pasakoja Ronaldas Kubilius, „PwC“ Lietuvoje direktorius, iš esmės tvarumo ataskaita yra informacijos rinkinys apie įmonės tvarumo aspektus, kurie yra aktualūs įmonės suinteresuotosioms šalims – klientams, tiekėjams, finansuotojams, darbuotojams, visuomenei ir kt.
Šiandien yra gana daug tvarumo ataskaitų formų, tad, remiantis direktyva, jos ES erdvėje bus suvienodintos ir leisk palyginti skirtingų įmonių tvarumo ataskaitas bei sumažins galimybes bendrovėms nutylėti dalį informacijos arba girtis nepagrįstais pasiekimais tvarumo srityje.
Nino Inasaridze, VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė, atkreipia dėmesį, kad tvarumo ataskaitose busreikalaujama pateikti informaciją apie aplinkosaugos teises, socialines teises, žmogaus teises ir valdymo veiksnius.
„Anksčiau būdavo klaidingas mąstymas, kad tvarumas yra tik aplinkosauga. Bet yra trys ramsčiai – socialinis,aplinkosauginis ir valdymas“, – sako N. Inasaridze.